- nernenti
- nernénti, -ẽna, -ẽno 1. žr. narnenti: Katė, save laižydama, nernena Lnkv. Žiūriu – katinas, einu artyn – nernena J.Jabl. Šuniukas kad nernẽna įsikandęs skvernų Jnšk. 2. tr. Ėr ėsti, krimsti, kramtyti niurzgiant (ppr. apie kates, šunis): Katinas pelę nernẽna Grž. Katė po pasuoliu kažką nernẽna Jnš. ║ skaniai, godžiai valgyti: Vaikuti, parodyk, ką čia taip nernenì? Bsg. 3. intr. prk. kalbėti niurnant, murmant: Pabučiavo ją į smilkinį, vis tėviškai nernendamas: „Vaikeliuk, neverk, neverk, vaikeliuk!“ rš. \ nernenti; apnernenti
Dictionary of the Lithuanian Language.
